Jūs negyvenat, Jūs tiesiog esat.
2010 m. gegužės 30 d., sekmadienis
Sunday Mornin'
Žadintuvas skambėjo vienuoliktą, bet atsikėliau tik 12:25. iFail. Sunaikinau čipsų pakelį, kuris gulėjo virš lovos, išlipau iš savo guolio, palindau po dušu (vėl tamsoj), tada įvaldžiau savo išeiginį treningą ir papusryčiavau. Persivalgiau. Reikia eit pašert močiutės katę. Turiu idėją nuotraukai. Yra ką veikt šiandien.
2010 m. gegužės 29 d., šeštadienis
2010.05.29
Nu va, vykdau dešimtą punktą.
Išėjęs iš namų nuėjau į savo jau pamėgtą ateljė, nusipirkau juostelę (pamačius nespalvotos juostos kainą net paskaudo piniginę, bet paskui nustojo, kai spalvotai padarė nuolaidą). Nuėjau pas močiutę, pašėriau katiną, išėjau, pradėjau judėt link senamiesčio fotografuot "kąnors prasmingo", kai paskambino A.K. ir pasiūlė atvaryt į Žaliakalnį palaikyt jam kompaniją. Pasakiau, kad už valandos būsiu.
Kai pagaliau atvažiavau, nuėjau į parką, kur A.K. paišė kažkokį mokibusą (kuris vėliau buvo padėtas į šoną ir pradėtas piešt paukštis - piliulė). Nufotkinau A.K., tada, kol jis piešė, nuėjau iki vietinio "prūdelio", nufotkinau antį su ančiukais, tada palydėjau A.K. iki namų. Kol jis ruošėsi, paklausiau kelių gerų dainų (kaip pvz. http://www.youtube.com/watch?v=5XBDbt6KBjA), tada išvarėm į centrą. Nuėjom į senamiestį (į skeitparką, aišku). Ten kimarinom kurį laiką, tada aš užsi*isau ten sėdėt ir išėjau (ir aš tipo žiaurus, kad taip darau, nes ZAJEBYS yra sėdėt ir nieko neveikt). Nuėjau iki karo muziejaus, pasėdėjau ant suoliuko, tada praėjau pro "Pompėjos" laiptus (kur kadaise, bevažinėdamas rogėm, susilaužiau koją) ir funikulierių, vėl nuėjau pas močiutę pašert kačių ir grįžau namo. Grįžęs bandžiau kažką kartotis kalbėjimui, bet nesigavo. Oh well.
Trumpa suvestinė:
Išėjęs iš namų nuėjau į savo jau pamėgtą ateljė, nusipirkau juostelę (pamačius nespalvotos juostos kainą net paskaudo piniginę, bet paskui nustojo, kai spalvotai padarė nuolaidą). Nuėjau pas močiutę, pašėriau katiną, išėjau, pradėjau judėt link senamiesčio fotografuot "kąnors prasmingo", kai paskambino A.K. ir pasiūlė atvaryt į Žaliakalnį palaikyt jam kompaniją. Pasakiau, kad už valandos būsiu.
Kai pagaliau atvažiavau, nuėjau į parką, kur A.K. paišė kažkokį mokibusą (kuris vėliau buvo padėtas į šoną ir pradėtas piešt paukštis - piliulė). Nufotkinau A.K., tada, kol jis piešė, nuėjau iki vietinio "prūdelio", nufotkinau antį su ančiukais, tada palydėjau A.K. iki namų. Kol jis ruošėsi, paklausiau kelių gerų dainų (kaip pvz. http://www.youtube.com/watch?v=5XBDbt6KBjA), tada išvarėm į centrą. Nuėjom į senamiestį (į skeitparką, aišku). Ten kimarinom kurį laiką, tada aš užsi*isau ten sėdėt ir išėjau (ir aš tipo žiaurus, kad taip darau, nes ZAJEBYS yra sėdėt ir nieko neveikt). Nuėjau iki karo muziejaus, pasėdėjau ant suoliuko, tada praėjau pro "Pompėjos" laiptus (kur kadaise, bevažinėdamas rogėm, susilaužiau koją) ir funikulierių, vėl nuėjau pas močiutę pašert kačių ir grįžau namo. Grįžęs bandžiau kažką kartotis kalbėjimui, bet nesigavo. Oh well.
Trumpa suvestinė:
- Juostelę nusipirkau, plius gavau nuolaidą. Megazajebys, užskaitau.
- Nufotkinau ančiukus. Čia gal kažkas prasmingo. Gal. Pusiau užskaitau.
- Nuėjau virš 20000 žingsnių. Dvigubai užskaitau.
- Likau sausas. Vis dėlto nelijo. Save užskaitau, Šulijos - NE.
- Niekam neparašiau, nenusipelnė. Tegu patys pirma parašo. Man vienodai.
- Išleidau 10.50 Lt. Kaip ir užskaitau.
- Kojinių nesušlapau. Į balą neįlipau, nelijo. Šulijos visdar neužskaitau. Save užskaitau.
- Šitas punktas vapše neįmanomas, tai net nekomentuosiu. Neužskaitau.
- PADARIAU! Pavaišinau gatvės muzikantus čipsais. Čia vietoj centų. Užskaitau šitą.
- Nu čia ir taip akivaizdu. Užskait'.
Things to do today
2010 m. gegužės 26 d., trečiadienis
2010 m. gegužės 24 d., pirmadienis
2010 m. gegužės 23 d., sekmadienis
Gili mintis.
2010 m. gegužės 19 d., trečiadienis
2010 m. gegužės 18 d., antradienis
2010.05.18
Myliu antradienius. Nežinau kodėl (nors turbūt dėl to, kad pamokos lengvos). Smagus rytas. Vėlavau 10 min. Bet bent spėjau išgert kavos <3.
Sweet. Atsėdėjau pamokas be nuotykių. Paskui turėjau eit atsiimt apdovanojimą. Kodėl aš turiu būt toks "žmogofobas"? Anyway. Atsiėmiau tą nelaimingą apdovanojimą. Grįžau namo. Susirašiau su U.P., kad eitume į miestą, bet teko viską atšaukt dėl blogo oro. Oh well. Mamos prašymu nuėjau į "Resverą" atšviest "kelis lapus". Greičiau jau KELISŠIMTUSFAKIN'LAPŲ. Po geros valandos laukimo, sulaukiau linksmo skambučio: -Užrašiau tave pasiskiepyt. Ateik iki poliklinikos. MLDC. Nekenčiu skiepų. Nežinau kodėl. Tiesiog šlykštu ir tiek. Ugh. Nuėjau, gavau skiepą. Žinot tą šūdiną jausmą, kai gauni skiepą ir ranka atrodo tokia silpna? That sucks. Pasijuokiau iš B. Jau kelios dienos kaip ji pas močiutę. Išėjau iš poliklinikos, perėjau per laisvę, pakeliui apžiūrinėdamas žmones. Pasirodo šiuo metu labai populiarūs treningai su užrašu "Italia". Nice. Aš tokio neturiu, vadinasi aš mados šiknąskylėj. :c. :C. Ką padarysi. Nusibaudęs sėdau į "šleiką" ir parvažiavau namo. Pagulėjau, pasidariau dribsnių, ištraukiau iš dribsnių plauką, pafeisbukinau. Jau buvau spėjęs sofoj išspaust savo šiknos formą, kai mama liepė nulėkt iki akro nupirkt skyląmušį. Joo. Skyląmušį. Devintą vakaro. Fainai. Nuėjau iki gahvnopolio, viduj sutikau P.J. su drauge, dar kartą pakvietė į savo gimtadienį. Sakiau, kad pagalvosiu. Vis dėlto egzai ant nosies. Grįžęs prisėdau prie mamos laptopo ir pagaliau baiginėju rašyt savo blog'ą, kurį skaito turbūt tik vienas žmogus. Oh well. Čia ir taip jau vienu per daug. Lapė nori atgal į Niujorką.
Sweet. Atsėdėjau pamokas be nuotykių. Paskui turėjau eit atsiimt apdovanojimą. Kodėl aš turiu būt toks "žmogofobas"? Anyway. Atsiėmiau tą nelaimingą apdovanojimą. Grįžau namo. Susirašiau su U.P., kad eitume į miestą, bet teko viską atšaukt dėl blogo oro. Oh well. Mamos prašymu nuėjau į "Resverą" atšviest "kelis lapus". Greičiau jau KELISŠIMTUSFAKIN'LAPŲ. Po geros valandos laukimo, sulaukiau linksmo skambučio: -Užrašiau tave pasiskiepyt. Ateik iki poliklinikos. MLDC. Nekenčiu skiepų. Nežinau kodėl. Tiesiog šlykštu ir tiek. Ugh. Nuėjau, gavau skiepą. Žinot tą šūdiną jausmą, kai gauni skiepą ir ranka atrodo tokia silpna? That sucks. Pasijuokiau iš B. Jau kelios dienos kaip ji pas močiutę. Išėjau iš poliklinikos, perėjau per laisvę, pakeliui apžiūrinėdamas žmones. Pasirodo šiuo metu labai populiarūs treningai su užrašu "Italia". Nice. Aš tokio neturiu, vadinasi aš mados šiknąskylėj. :c. :C. Ką padarysi. Nusibaudęs sėdau į "šleiką" ir parvažiavau namo. Pagulėjau, pasidariau dribsnių, ištraukiau iš dribsnių plauką, pafeisbukinau. Jau buvau spėjęs sofoj išspaust savo šiknos formą, kai mama liepė nulėkt iki akro nupirkt skyląmušį. Joo. Skyląmušį. Devintą vakaro. Fainai. Nuėjau iki gahvnopolio, viduj sutikau P.J. su drauge, dar kartą pakvietė į savo gimtadienį. Sakiau, kad pagalvosiu. Vis dėlto egzai ant nosies. Grįžęs prisėdau prie mamos laptopo ir pagaliau baiginėju rašyt savo blog'ą, kurį skaito turbūt tik vienas žmogus. Oh well. Čia ir taip jau vienu per daug. Lapė nori atgal į Niujorką.
2010 m. gegužės 17 d., pirmadienis
2010.05.16
Diena per daug nesužavėjo. Bent jau pirma jos pusė. Ir, aišku, iš man "labai" svarbios pamokos (ekonomikos) gautas penketas jos geresne tikrai nedarė. Oh well. Atsėdėjus likusias pamokas pagaliau išėjom iš tos "betoninės chalabutkės". Su A.K. ir U.P. ėjom į Laisvės Alėją ieškot man akinių rėmelių. Aišku negalėjo nepradėt lyt. Oh well. OH FUCKIN' WELL. Akinių, aišku neradom, tai nuėjom į fakin' cinną, kur U. man pastatė kavos, nes aš, kaip koks bomžpalaikis, neturėjau kišenėj nė cento, o A. išėjo plaukt. Būna ir geriau. Būna ir labai fakin' geriau. Ką padarysi. Sutikom kelis pažįstamus, kurie pavaišino mus kontrabanda, o paskui laukėm G. Sulaukus palikau U. ir G. ir išėjau namo. Aišku beeinant iki stotelės negalėjo VĖL nepradėt lyt, tad teko eit su trumpom rankovėm ir kuprine pilna mantos per "linksmą" lietutį. JĖ. Pagaliau namie. Suvartoju pietus, galvoju dar kurnors eit, bet debesys pakeitė mano nuomonę. Ugh, sėdau kimarint prie kompiuterio, pachatinau apie "narikus", tada paskambinio mama ir pasiūlė eit į "Šūdburgerį" pavalgyt. Aš, aišku, sutikau. Užsidėjau savo supuvusius Vans'us ir nulėkiau žemyn, kur jau laukė mamos apibraižyta, be galinio bamperio, Elantra. Įsėdau, nuvažiavom, pavalgėm, grįžom. Kas keisčiausia - nepradėjo lyt. JĖ. Grįžęs namo VĖL nusprendžiau kažkur eit, tačiau debesys VĖL privertė persigalvot. Gal ir gerai. Oh well. Feisbukinam. Skaipinam. Rutina. Bandom kažką suprast. Kartojam. Darom išvadas:
NIEKO NAUJO.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)