2010 m. spalio 31 d., sekmadienis
Saturday Night Not-so-Live
Įdomesni dalykai iš savaitgalio:
- važiavau "golfe";
- gėriau Tuborg'ą;
- žiūrėjau kaip žmonės vemia;
- žiūrėjau kaip žmonės dar daugiau vemia;
- žiūrėjau kaip žmonės valo vemalus;
- žiūrėjau kaip žmonės sminga;
- žiūrėjau kaip žmonės atsigauna. Ir vėl sminga;
- klausiau kaip žmonės geria "Miau" ir valgo sūrelius trečią valandą nakties;
- žiūrėjau kaip žmonės tyčiojasi iš smigusių;
- ryte žvengiau iš užtinusio P.
- pažiūrėjau į veidrodį ir supratau, kad nėra čia iš ko juoktis;
- mačiau kaip žmonės gesina cigaretes į negyvą paukštį;
- buvau pavežtas iki kažkur AKA šilainių;
- įsėdau į trečią autobusą ir tikėjausi greitai parvažiuot namo;
- namo važiavau valandą, pakeliui du girti ~27m. amžiaus marozai išvartė, kad aš gėjus portugalas padažytom lūpom ir derinu striukę prie akių. Orakulai. Dar klausiau širdį veriančios istorijos apie tai, kaip kažkas iš jo vakar pavogė striukę su pinigine, tada man subtiliai pasiūlė duot į galvą, paskui paklausė ar jo mažųjų pirštų krumpliai skiriasi. Baigėm draugiškai šnekučiuotis ir jie išlipo prie "Dainavos mentinės". Ai, vienas iš jų užsiima smulkiu verslu, t.y. pardavinėja kažkokį švedišką šūdą;
- pagaliau grįžau namo;
- skutau bulves.
2010 m. spalio 29 d., penktadienis
But I will never be born as a scorpion.
I was asleep in a hammock.
I was dreaming that I was a web.
I was a dream-catcher hanging in the window of a minivan
parked by the water's edge.
Negaliu nustot klausyt.
I was dreaming that I was a web.
I was a dream-catcher hanging in the window of a minivan
parked by the water's edge.
Negaliu nustot klausyt.
2010 m. spalio 28 d., ketvirtadienis
2010 m. spalio 24 d., sekmadienis
2010 m. spalio 20 d., trečiadienis
Churchlympics
2010 m. spalio 19 d., antradienis
Sportininkai.
2010 m. spalio 18 d., pirmadienis
2010 m. spalio 17 d., sekmadienis
Nesugalvoju pavadinimo.
Po trijų valandų biologijos nelabai yra nuotaikos kažką rašyt.
Here's a song instead:
Here's a song instead:
2010 m. spalio 16 d., šeštadienis
Svajojant apie kavos puodelį Key West Cafe Niujorke.
Nepaisant keistų sapnų apie kalėjimus (?), rytas buvo gan neblogas, nes vos atsikėlus tėvai kažkur išvažiavo ir galėjau karaliaut vienas. Pasidariau kibirą kavos, susiradau knygą, kurią G.N. vakar davė, įsitaisiau ant svetainės sofos ir pradėjau skaityt. Atvirai sakant, tikėjausi dar vienos knygos, kurioje sako, kad visiems būna blogų dalykų ir kad nereikia to imti į galvą, nes yra žmonių, kurie turi didesnių bėdų nei tu, bet čia viskas buvo ne taip. Knygoj siūlo, arba greičiau moko, naudotis minties galia. Pabandžiau šią dieną vadovautis ja.
Buvau pagautas kažkokio įkvėpimo daryt tai, ką ankščiau tingėjau: susitvarkiau stalą, atspausdinau nuotraukas, sudėjau dokumentus ir piešinius į papkes, išploviau indus, žodžiu, nors ir smulkmenos, bet bent jau prisiverčiau. Keistai geras jausmas. Kai baigiau viską tvarkyt, palindau po dušu (čia maždaug apie pusę trijų. Aš labai greitas.), susitvarkiau plaukus (nors visvien priminė kažkokį deformuotą trikampį), parašiau P.P., susitarėm susitikt mieste. Aš, aišku, nebūčiau aš, jei nevėluočiau maždau 29 min. Bent jau atėjau. P. sėdėjo visas susiraukęs, bet kažką "paprikolinom" ir buvo viskasmldc. Nusprendėm (tiksliau jis nusprendė), kad einam iki parko, pakeliui sutikom Pr.B. ir G.G., apžvengėm kažkokio dainininko plakatą, tiksliau jo grifką iš dviejų plaukų ir išsiskirstėm. Pakeliui užėjom į Coffee Inn'ą, dirbo ta faina barista, kuri visada pasisveikina ir buvo gėda rodyt savo trapeciją ant galvos, tai stengiausi kuo greičiau išeit. Kol gėriau kavą, kalbėjom apie tai, kad žmogus žiauriai keistas sutvėrimas, bandėm suprast kaip kas nors gali teigti, kad kažkas yra gražu, jei visi grožį suprantam skirtingai. Paskui P. papasakojo, kodėl tas sidabrinis Civic'as, šalia kurio stovėjom yra labai kietas. Tada laisvėj pažiūrėjom charlieissocoollike. Po to nuėjom iki parko, paskui į amfiteatrą. Pasėdėjom kelias minutes, tada, kol ėjom iki laisvės, pradėjo po truputį temt, todėl nusprendžiau nueit padaryt tą nuotraką, kurią vakar norėjau, bet buvo per tamsu, tai teko iš akies nustatyt viską. Anyway, pasėdėjom ant suoliuko, tada kelis likusius kadrus išfotografavau bokeh. Žiauriai noriu pažiūrėt ar kas nors išėjo. Paskui P. ėjo į stotelę, aš namo. Grįžęs radau namus tuščius, paskambinau tėčiui ir paprašiau, kad nupirktų dantų šepetėlį (nežinau kodėl ką tik tai parašiau). Parsisiunčiau Mum and Dad. Turėtų būt gan šlykštus "siaubekas".
Pasirodo pozityvus mąstymas atneša vaisių.
Buvau pagautas kažkokio įkvėpimo daryt tai, ką ankščiau tingėjau: susitvarkiau stalą, atspausdinau nuotraukas, sudėjau dokumentus ir piešinius į papkes, išploviau indus, žodžiu, nors ir smulkmenos, bet bent jau prisiverčiau. Keistai geras jausmas. Kai baigiau viską tvarkyt, palindau po dušu (čia maždaug apie pusę trijų. Aš labai greitas.), susitvarkiau plaukus (nors visvien priminė kažkokį deformuotą trikampį), parašiau P.P., susitarėm susitikt mieste. Aš, aišku, nebūčiau aš, jei nevėluočiau maždau 29 min. Bent jau atėjau. P. sėdėjo visas susiraukęs, bet kažką "paprikolinom" ir buvo viskasmldc. Nusprendėm (tiksliau jis nusprendė), kad einam iki parko, pakeliui sutikom Pr.B. ir G.G., apžvengėm kažkokio dainininko plakatą, tiksliau jo grifką iš dviejų plaukų ir išsiskirstėm. Pakeliui užėjom į Coffee Inn'ą, dirbo ta faina barista, kuri visada pasisveikina ir buvo gėda rodyt savo trapeciją ant galvos, tai stengiausi kuo greičiau išeit. Kol gėriau kavą, kalbėjom apie tai, kad žmogus žiauriai keistas sutvėrimas, bandėm suprast kaip kas nors gali teigti, kad kažkas yra gražu, jei visi grožį suprantam skirtingai. Paskui P. papasakojo, kodėl tas sidabrinis Civic'as, šalia kurio stovėjom yra labai kietas. Tada laisvėj pažiūrėjom charlieissocoollike. Po to nuėjom iki parko, paskui į amfiteatrą. Pasėdėjom kelias minutes, tada, kol ėjom iki laisvės, pradėjo po truputį temt, todėl nusprendžiau nueit padaryt tą nuotraką, kurią vakar norėjau, bet buvo per tamsu, tai teko iš akies nustatyt viską. Anyway, pasėdėjom ant suoliuko, tada kelis likusius kadrus išfotografavau bokeh. Žiauriai noriu pažiūrėt ar kas nors išėjo. Paskui P. ėjo į stotelę, aš namo. Grįžęs radau namus tuščius, paskambinau tėčiui ir paprašiau, kad nupirktų dantų šepetėlį (nežinau kodėl ką tik tai parašiau). Parsisiunčiau Mum and Dad. Turėtų būt gan šlykštus "siaubekas".
Pasirodo pozityvus mąstymas atneša vaisių.
2010 m. spalio 15 d., penktadienis
Tas jausmas, kai vėjas perpučia kiaurai striukę
Senokai kažką berašiau ir pastebėjau, kad čia jau nebe blogas, o kažkokia emo landynė.
Prisimenu, kaip pavasarį laukiau vienuoliktos klasės. Tikėjausi susirast naujų draugų, gaut naujų klasiokų, atsisakyt nereikalingų dalykų ir t.t., bet viskas gavosi priešingai. Naujų draugų nesusiradau, nes didžioji dalis naujų klasiokų yra.. gal nesakysiu ką apie juos manau, tiesiog pavadinkim juos "ne tokiais žmonėmis su kuriais mėgstu bendrauti". Neskaitant fakto, kad kai kurie jų degradai. O ir atmetus nereikalingus dalykus nepasidarė įdomiau eiti į pamokas. Bet čia jau mano bėdos.
Šiandienos rytas, kaip ir visi, džiugino užtraiškanojusiomis akimis ir susivėlusiais plaukais, bet, aišku, nėra nieko tokio, ko neištaiso dušas. Kai pagaliau atrodžiau kaip žmogus, pavalgiau ir pažiūrėjęs į laikrodį pamačiau, kad yra maždaug 7:54. Jėga. Gyvenu arčiausiai mokyklos, bet visada ateinu paskutinis. Mokykloj labai linksmai patryniau pakampes prie radiatorių, ant pečių nešiodamas apie 7 - 8 kg. mokyklinio š. Po pamokų buvo labai linksma išleist paskutinius pinigus ant traškios vištienos porcijos. Nom. Po to grįžom su A.K. pas mane namo, aš jam knisau protą, kad pašikęs su tuo gremžtuku nugramdytų šūdus nuo klozeto kraštų, nes labai nemėgstu kai jie ten lieka. Aivaras išėjo į treniruotę, aš į miestą, susitikau su R.K., pasiūliau pereit per padavonus (skudurynus, - Aut. past.), bet turėjau tik 1ct., o už tiek nelabai kas išeina, net tokiose Butique'uose. Nusprendėm geriau tiesiog pasivaikščiot. Perėjom per senamiestį, tada grįžom atgal prie Coffee Inn'o, R. nuėjo į vidų, o aš ėjau iki fontano. Sutikau Pr.B. su pora klasiokų ir P.P.. Kol stovėjom, P., kaip visada, mėtė į visus savo sąsiuvinį, viskas, aišku, kaip visada, baigėsi sąsiuvinio suplėšymu. Dar bandėm kažkaip kietai pasisveikint su kojom, bet nesigavo. Reikia treniruotis. Nuėjom visi į VDU kiemelį, pasėdėjom, grįžom prie fontano, visi išsiskirstė, iš kažkur atėjo J.A., pasiūlė P.P. eit į hesburger'į, aš, aišku, prisimazinau. Nuėjom, nusipirkau kažkokį plastikinį šūdburgerį, tada grybavau namo. Grįžo A. šiandien, parvežė krūvą čipsų. Kyšis. Klausiau ar norėtų eit su manim fotografuot, bet sakė, kad paliko Baltarusijoj fotoaparatą. Oh well.
Šiandien sugalvojau idėją nuotraukai. Gaila neturėjau su savim fotoaparato. Ruduo yra visai neblogai.
Prisimenu, kaip pavasarį laukiau vienuoliktos klasės. Tikėjausi susirast naujų draugų, gaut naujų klasiokų, atsisakyt nereikalingų dalykų ir t.t., bet viskas gavosi priešingai. Naujų draugų nesusiradau, nes didžioji dalis naujų klasiokų yra.. gal nesakysiu ką apie juos manau, tiesiog pavadinkim juos "ne tokiais žmonėmis su kuriais mėgstu bendrauti". Neskaitant fakto, kad kai kurie jų degradai. O ir atmetus nereikalingus dalykus nepasidarė įdomiau eiti į pamokas. Bet čia jau mano bėdos.
Šiandienos rytas, kaip ir visi, džiugino užtraiškanojusiomis akimis ir susivėlusiais plaukais, bet, aišku, nėra nieko tokio, ko neištaiso dušas. Kai pagaliau atrodžiau kaip žmogus, pavalgiau ir pažiūrėjęs į laikrodį pamačiau, kad yra maždaug 7:54. Jėga. Gyvenu arčiausiai mokyklos, bet visada ateinu paskutinis. Mokykloj labai linksmai patryniau pakampes prie radiatorių, ant pečių nešiodamas apie 7 - 8 kg. mokyklinio š. Po pamokų buvo labai linksma išleist paskutinius pinigus ant traškios vištienos porcijos. Nom. Po to grįžom su A.K. pas mane namo, aš jam knisau protą, kad pašikęs su tuo gremžtuku nugramdytų šūdus nuo klozeto kraštų, nes labai nemėgstu kai jie ten lieka. Aivaras išėjo į treniruotę, aš į miestą, susitikau su R.K., pasiūliau pereit per padavonus (skudurynus, - Aut. past.), bet turėjau tik 1ct., o už tiek nelabai kas išeina, net tokiose Butique'uose. Nusprendėm geriau tiesiog pasivaikščiot. Perėjom per senamiestį, tada grįžom atgal prie Coffee Inn'o, R. nuėjo į vidų, o aš ėjau iki fontano. Sutikau Pr.B. su pora klasiokų ir P.P.. Kol stovėjom, P., kaip visada, mėtė į visus savo sąsiuvinį, viskas, aišku, kaip visada, baigėsi sąsiuvinio suplėšymu. Dar bandėm kažkaip kietai pasisveikint su kojom, bet nesigavo. Reikia treniruotis. Nuėjom visi į VDU kiemelį, pasėdėjom, grįžom prie fontano, visi išsiskirstė, iš kažkur atėjo J.A., pasiūlė P.P. eit į hesburger'į, aš, aišku, prisimazinau. Nuėjom, nusipirkau kažkokį plastikinį šūdburgerį, tada grybavau namo. Grįžo A. šiandien, parvežė krūvą čipsų. Kyšis. Klausiau ar norėtų eit su manim fotografuot, bet sakė, kad paliko Baltarusijoj fotoaparatą. Oh well.
Šiandien sugalvojau idėją nuotraukai. Gaila neturėjau su savim fotoaparato. Ruduo yra visai neblogai.
2010 m. spalio 9 d., šeštadienis
2010 m. spalio 2 d., šeštadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)