Svajojant apie kavos puodelį Key West Cafe Niujorke.

Nepaisant keistų sapnų apie kalėjimus (?), rytas buvo gan neblogas, nes vos atsikėlus tėvai kažkur išvažiavo ir galėjau karaliaut vienas. Pasidariau kibirą kavos, susiradau knygą, kurią G.N. vakar davė, įsitaisiau ant svetainės sofos ir pradėjau skaityt. Atvirai sakant, tikėjausi dar vienos knygos, kurioje sako, kad visiems būna blogų dalykų ir kad nereikia to imti į galvą, nes yra žmonių, kurie turi didesnių bėdų nei tu, bet čia viskas buvo ne taip. Knygoj siūlo, arba greičiau moko, naudotis minties galia. Pabandžiau šią dieną vadovautis ja.

Buvau pagautas kažkokio įkvėpimo daryt tai, ką ankščiau tingėjau: susitvarkiau stalą, atspausdinau nuotraukas, sudėjau dokumentus ir piešinius į papkes, išploviau indus, žodžiu, nors ir smulkmenos, bet bent jau prisiverčiau. Keistai geras jausmas. Kai baigiau viską tvarkyt, palindau po dušu (čia maždaug apie pusę trijų. Aš labai greitas.), susitvarkiau plaukus (nors visvien priminė kažkokį deformuotą trikampį), parašiau P.P., susitarėm susitikt mieste. Aš, aišku, nebūčiau aš, jei nevėluočiau maždau 29 min. Bent jau atėjau. P. sėdėjo visas susiraukęs, bet kažką "paprikolinom" ir buvo viskasmldc. Nusprendėm (tiksliau jis nusprendė), kad einam iki parko, pakeliui sutikom Pr.B. ir G.G., apžvengėm kažkokio dainininko plakatą, tiksliau jo grifką iš dviejų plaukų ir išsiskirstėm. Pakeliui užėjom į Coffee Inn'ą, dirbo ta faina barista, kuri visada pasisveikina ir buvo gėda rodyt savo trapeciją ant galvos, tai stengiausi kuo greičiau išeit. Kol gėriau kavą, kalbėjom apie tai, kad žmogus žiauriai keistas sutvėrimas, bandėm suprast kaip kas nors gali teigti, kad kažkas yra gražu, jei visi grožį suprantam skirtingai. Paskui P. papasakojo, kodėl tas sidabrinis Civic'as, šalia kurio stovėjom yra labai kietas. Tada laisvėj pažiūrėjom charlieissocoollike. Po to nuėjom iki parko, paskui į amfiteatrą. Pasėdėjom kelias minutes, tada, kol ėjom iki laisvės, pradėjo po truputį temt, todėl nusprendžiau nueit padaryt tą nuotraką, kurią vakar norėjau, bet buvo per tamsu, tai teko iš akies nustatyt viską. Anyway, pasėdėjom ant suoliuko, tada kelis likusius kadrus išfotografavau bokeh. Žiauriai noriu pažiūrėt ar kas nors išėjo. Paskui P. ėjo į stotelę, aš namo. Grįžęs radau namus tuščius, paskambinau tėčiui ir paprašiau, kad nupirktų dantų šepetėlį (nežinau kodėl ką tik tai parašiau). Parsisiunčiau Mum and Dad. Turėtų būt gan šlykštus "siaubekas".

Pasirodo pozityvus mąstymas atneša vaisių.